Kultūros ministerija į kūrinių vagystes kol kas žiūri pro pirštus

Lietuvos įstatymai ir teisėsauga gana griežtai baudžia už materialaus turto vagystes, tačiau intelektinė nuosavybė mūsų šalyje įstatymais vis dar nėra deramai saugoma. Dėl šios priežasties Lietuvoje klesti nelegalaus turinio platinimo platformos, kurių pelnas skaičiuojamas dešimtimis milijonų eurų. Nors autoriai patiria milžinišką žalą, netenka galimybės kurti naujus kūrinius, o valstybė nesurenka mokesčių, panašu, jog autorių teises saugantis įstatymas stringa.

Atidėjus įstatymo priėmimą tęstųsi 2017 metų scenarijus – Lietuvoje nelegalų turinį platinantys tinklapiai vėl uždirbtų nelegalias, kaip vertinama, per 15 mln. eurų sudarančias pajamas. Mūsų šalies rinkai neteisėtai filmus platina apie 200, TV turinį – 60, muziką – 75, knygas apie 20 tinklapių. Vien vienos vogtą turinį platinančios svetainės Filmai.in 2016 m. pajamos perlipo 2,4 mln. eurų.

Autoriai ir jų teises saugančios asociacijos nerimauja, kad įstatymo priėmimas, nors ir numatytas šioje Seimo sesijoje, įmanomas tik sutelkus visų įstatymą rengiančių šalių pajėgas konstruktyviam darbui.

Pasak AGATA vadovės Agnės Begetės, autorių ir gretutines teises ginantis įstatymas šiuo metu yra šlifuojamas Kultūros ministerijoje.

„Tikimės greitų derinimo procedūrų kelyje iki Seimo, nes dėl šio įstatymo reikalingumo sutaria visi – nuo teisių turėtojų iki interneto paslaugų teikėjų, kurie nori aktyviai savo vartotojams pasiūlyti legalų turinį“, – sako ji.

Šio įstatymo projekto tikslas – sukurti galimybę kūrėjams efektyviai ginti savo teises internetinėje erdvėje. Teisių turėtojai galėtų kreiptis į valstybinę instituciją  – Lietuvos radijo ir televizijos komisiją –  su prašymu įpareigoti interneto paslaugų teikėjus blokuoti piratines interneto svetaines, kuriose be kūrėjų sutikimo talpinami jų darbai.

A. Begetė teigia, jog šiuo metu piratinėse svetainėse pasirodžius naujam filmui, kuris vis dar rodomas kino teatruose, realiai nėra jokių greitų priemonių, kaip tą turinį pašalinti. „Atsiradus šiam įstatymui, tokio filmo prodiuseris galėtų kreiptis į valstybės institucijas, kurios turėtų greitą galimybę, kartu interneto paslaugų tiekėjais, sustabdyti prieigą prie tokios informacijos“, – pasakoja AGATA vadovė.

Ji sako, jog jeigu internetą palygintume su greitkeliu, šiuo įstatymo projektu siekiama nustatyti kelio ženklus, kuriais vadovaujantis tuo greitkeliu važinėjame, mat šiuo metu jame nėra jokių taisyklių.

Šiandien įstatymo nuostatos teisių turėtojams suteikia tik galimybę kreiptis į teismą ir prašyti taikyti draudimus interneto tiekėjams. Tačiau ilgi bylų nagrinėjimo procesai yra labai brangūs, sudėtingi ir užtrunka, o būtent greitas reagavimas ir yra ypatingai svarbus kovoje su piratavimu. Kai kitose Europos Sąjungos šalyse į nelegaliai turinį besisiunčiančiųjų duris gali pasibelsti policininkai, Lietuvoje per dvejus pastaruosius metus buvo išnagrinėtos tik dvi bylos, kurių viena nutraukta, o kitoje skirta tūkstančio eurų bauda.

Įstatymo projektas buvo inicijuotas Lietuvos Respublikos Seimo Kultūros komiteto, o jį dar praėjusių metų birželį parengė Kultūros ministerija. Prie įstatymo pataisų kūrimo prisidėjo ir kitos ministerijos – Teisingumo, Finansų, Susisiekimo, taip pat Lietuvos banko, Lietuvos radijo ir televizijos komisijos atstovai, LKTA bei autorių teises atstovaujančios asociacijos LATGA, AGATA, AVAKA, LANVA ir INAC.