Filmų, muzikos ir knygų vagys per metus Lietuvoje padaro apie 2,1 mlrd. eurų žalos

„Biški“ vagis nebūna“ – tokiu šūkiu pajėgas sutelkusios autorių teisių organizacijos duria pirštu į vagystes, prie kurių prisideda devyni iš dešimties Lietuvos interneto vartotojų.

Visuomenės informavimo ir politikų dėmesio atkreipimo iniciatyvai susivienijo visos šalies autorių teises ginančios organizacijos. Tai – Intelektinės nuosavybės apsaugos centras (INAC), Lietuvos gretutinių teisių asociacija (AGATA), asociacija LATGA, Audiovizualinių kūrinių autorių teisių asociacija (AVAKA), Lietuvos muzikos verslo asociacija (LMVA) ir asociacija M.A.M.A.

Pasak INAC vadovo Vyto Simanavičiaus, filmų, muzikos ir knygų vagysčių naudojantis internetu mastas Lietuvoje išties yra bauginantis. Kuomet pasaulyje nelegaliai intelektinį turinį platinančių tinklapių daroma žala per metus siekia 461 mlrd. JAV dolerių, Lietuvoje žala viršija 2,1 mlrd. eurų – tai yra ženkli visos rinkos dalis.

„Kai kitose Europos Sąjungos šalyse į nelegaliai turinį besisiunčiančiųjų duris gali pasibelsti policininkai, Lietuvoje per dvejus pastaruosius metus buvo išnagrinėtos tik dvi bylos, kurių viena nutraukta, o kitoje skirta tūkstančio eurų bauda. Autoriai patiria milžinišką žalą, apie kurią beveik niekas nekalba. Skaičiai atrodo kosminiai, tačiau tokia realybė“, – pasakoja V. Simanavičius.

Praėjusiais metais piratavimo sekimo kompanijos „MUSO“ atlikto tyrimo duomenimis, Lietuva užima antrąją vietą pasaulyje pagal kūrinių vagysčių internete mastą, o sąraše mus lenkia tik Baltarusija. Tyrimas parodė, jog vienas interneto vartotojas Lietuvoje nelegalų turinį platinančiose svetainėse per metus vidutiniškai lankėsi 269 kartus.

Iniciatyvos dalyviai kviečia vartotojus naudotis legaliu turiniu ir pabrėžia naudojimosi legaliomis interneto platformomis paprastumą. Kartu raginama vadinti daiktus tikraisiais vardais ir, atsisakant termino „piratas“, intelektinės nuosavybės vagis būtent taip ir vadinti.

„Viena didžiausių problemų kovojant su autorių turinio vagystėmis yra ta, kad nėra institucijos, kuri būtų atsakinga už kovą su vogtų kūrinių prekyba. Mes, autorių teises ginančios asociacijos ir interneto tiekėjai dedame viltis, jog tokia institucija, o su ja ir pokyčiai netrukus atsiras”, – pasakoja AGATA vadovė Agnė Begetė.

Ji tikisi, jog Seimas pavasario sesijos metu svarstys autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo pataisas, kurias priėmus interneto tiekėjai būtų įpareigoti blokuoti nelegaliai turinį ar priemones jam parsisiųsti (torrent‘us) teikiančias svetaines.

„Mūsų kova nieko bendro neturi su interneto laisvės ribojimu. Tai tarsi greičio radarai keliuose, užkardantys galimus nusižengimus.” – sako Agnė Begetė.

Anot V. Simanavičiaus, atskiras kūrinių šalinimas arba visų tinklalapių blokavimas, jei šalinimas yra nuolatinis, t.y. nuolat pažeidžiamos kūrėjų, kompanijų teisės, yra vienintelė išeitis nutraukti pažeidimus. Nors tinklalapių valdytojai ar administratoriai ir bendradarbiauja šalinant kūrinius, jie turi pareigą prieš naudojantis kūriniais (juos talpinant į svetaines), susižinoti teisių turėtojus ir atsiklausti licencijos, tačiau to nedaro. Tai reiškia, kad jie nededa jokių pastangų skaidriai vystyti verslą ir legaliai platinti kūrinius.